emotionale Lernmotivation

emotionale Lernmotivation
emocinė mokymosi motyvacija statusas T sritis švietimas apibrėžtis Pagrindinis žmogaus veiklos ir elgesio kryptingumo veiksnys. Aukštesnieji jausmai (doroviniai, intelektiniai, estetiniai) stereotipiškai motyvuoja elgesį pagal išugdytą žmogaus būdą. Pareiga ir atsakomybė, patriotizmas yra svarbus mokymosi, veiklos mokykloje variklis. Ne mažiau reikšmingi intelektiniai (nuostabos, abejojimo, naujumo ir kt.) ir estetiniai (harmonijos, komiškumo, gracingumo ir kt.) jausmai. Mokykloje dažnos nuolatinės baimės ir nerimo emocijos. Su šiomis emocijomis susiję frustracijos, būsenos, kai žmogui atrodo neprasminga toliau stengtis įveikti sunkumus, spręsti problemas, siekti tikslo. Tokiais atvejais sakoma: „viskas veltui“, „blogiau būti negali“. Frustracijos pasireiškia gynyba. Agresija gali būti nukreipta ne į tiesioginę kliūtį, bet ir į kitus daiktus, žmones. Kartais ji reiškiasi kartu su vandalizmu – materialinių ir kultūrinių vertybių niokojimu ar net sunaikinimu. Kai nesiseka įveikti sunkumų gali reikštis regresija – nebrandus elgesys, mokymosi ir darbo rezultatų blogėjimas (sakoma „viskas krinta iš rankų“). Pasireiškus fiksuotai reakcijai, mokinys sutrinka, mechaniškai ką nors daro, nebepajėgia ramiai atlikti užduoties. Fiksuotas elgesys gerai matyti, kai laikas baigiasi, o uždavinys dar neišspręstas. Mąstymas tarsi sustoja, paralyžiuojama atmintis. Tokie sunkumai sukelia apatiją, o kartais ir depresiją. Mokinys niekuo nesidomi, jam viskas nuobodu. Jis gali ištisas dienas gulėti lovoje, nieko nekalbėti ir pan. Kai kuriuos mokinius frustracijos tolina nuo mokyklos gyvenimo, žmonių, verčia bėgti iš mokyklos, net iš namų. Tai egresijos reakcijos. Kiti bando įveikti frustracijos būsenas pasitelkdami vaizduotę, įtikinėdami save, kad nieko neįvyko, kad viskas menkniekis. Valingesni mokiniai ramiai apsvarsto neįveikiamus sunkumus, susitaiko su jais ir kantriai kenčia. Frustracijos gali kilti ne tik dėl konfliktų su išorės jėgomis, bet ir dėl vidinių išgyvenimų, bejėgiškumo įveikti sunkumus, nesugebėjimo pasirinkti ką nors iš dviejų ar daugiau panašių dalykų, uždavinių, dėl neįveikiamų konfliktų tarp noro ir baimės juos realizuoti. Todėl mokykloje būtina vengti situacijų, kurios gali sukelti mokinių frustracijas, nenorą mokytis, mokyklos atžvilgiu neigiamą motyvaciją. Savotiškas frustracijų atvejis yra stresas. Priešinga stresui būsena – atsipalaidavimas. Jis stiprina mokymosi motyvaciją, sudaro sąlygas pedagoginei įtaigai, lengvina išmokimą. Gerai, kai mokymo procese siekiama mokinių fizinio ir psichinio atsipalaidavimo, skatinamos teigiamos emocijos, žaidimo nuotaika. Toks nusiteikimas daro atmintį imlesnę. Ryškus emocinės motyvacijos pavyzdys yra afektas. Jis tiesiogiai veikia žmogaus elgesį ir nukreipia tinkama kryptimi. Afektyvūs vaikai silpnai kontroliuoja savo elgesį: smurtauja, įžeidinėja draugus ir suaugusiuosius, netinkamai elgiasi per pamokas, mokosi priešokiais arba visai nesimoko, valkatauja ir pan. Jiems gali padėti relaksopedija. Nuotaikos palaiko ir net nukreipia veiksmus. Vienas nuotaikų atvejis yra nusiteikimas. Tai ilgalaikė emocinė nuostata, skatinanti aktyvumą. Nusiteikęs mokinys gali ištisus metus atkakliai šalinti savo mokymosi spragas arba visiškai nesirūpinti pažanga. atitikmenys: angl. emotional motivation of learning vok. emotionale Lernmotivation rus. эмоциональная мотивация учения

Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • emocinė mokymosi motyvacija — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Pagrindinis žmogaus veiklos ir elgesio kryptingumo veiksnys. Aukštesnieji jausmai (doroviniai, intelektiniai, estetiniai) stereotipiškai motyvuoja elgesį pagal išugdytą žmogaus būdą. Pareiga ir atsakomybė,… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • emotional motivation of learning — emocinė mokymosi motyvacija statusas T sritis švietimas apibrėžtis Pagrindinis žmogaus veiklos ir elgesio kryptingumo veiksnys. Aukštesnieji jausmai (doroviniai, intelektiniai, estetiniai) stereotipiškai motyvuoja elgesį pagal išugdytą žmogaus… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • эмоциональная мотивация учения — emocinė mokymosi motyvacija statusas T sritis švietimas apibrėžtis Pagrindinis žmogaus veiklos ir elgesio kryptingumo veiksnys. Aukštesnieji jausmai (doroviniai, intelektiniai, estetiniai) stereotipiškai motyvuoja elgesį pagal išugdytą žmogaus… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • Cognitive Apprenticeship — Lernstrategien sind Handlungspläne zur Steuerung des eigenen Lernens. Jeder Mensch verfügt über verschiedene Lernstrategien. Lernstrategien werden sowohl bewusst als auch unbewusst angewandt. Sie unterscheiden sich je nach den Erfordernissen des… …   Deutsch Wikipedia

  • Lernstrategie — Lernstrategien sind Handlungspläne zur Steuerung des eigenen Lernens. Jeder Mensch verfügt über verschiedene Lernstrategien. Lernstrategien werden sowohl bewusst als auch unbewusst angewandt. Sie unterscheiden sich je nach den Erfordernissen des… …   Deutsch Wikipedia

  • Persönliche Ziele — Der Begriff der persönlichen Ziele ist eine Sammelbezeichnung für verschiedene theoretische Ansätze in den Wirtschafts und Sozialwissenschaften. In Unternehmen sollen die Gespräche zu persönlichen Zielen und Zielvereinbarungen helfen,… …   Deutsch Wikipedia

  • Persönliches Ziel — Der Begriff der persönlichen Ziele ist eine Sammelbezeichnung für verschiedene theoretische Ansätze in den Wirtschafts und Sozialwissenschaften. In Unternehmen sollen die Gespräche zu persönlichen Zielen und Zielvereinbarungen helfen,… …   Deutsch Wikipedia

  • Mitarbeiterentwicklung — Personalentwicklung (PE) umfasst alle geplanten Maßnahmen der Bildung, der Förderung und der Organisationsentwicklung, die von einer Organisation oder Person zielorientiert geplant, realisiert und evaluiert werden.[1] PE ist ein Teilgebiet der… …   Deutsch Wikipedia

  • Persönliches Wissensmanagement — (englisch personal knowledge management), synonym auch individuelles Wissensmanagement genannt, ist ein Selbstführungskonzept, das darauf abzielt, Wissensbestände und Lernprozesse eigenverantwortlich und geschickt zu handhaben. Im Unterschied zu… …   Deutsch Wikipedia

  • Legasthenie — Schreib und Leseschwäche * * * Leg|as|the|nie auch: Le|gas|the|nie 〈f. 19〉 = Lese Rechtschreib Schwäche; → Lexikon der Sprachlehre [<grch. legein „lesen“ + astheneia „Schwäche“] * * * Le|g|as|the|nie, die; , n [zu lat. legere = lesen u. ↑… …   Universal-Lexikon

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”